- kuosakis
- kúosakis, -ė smob. (1) 1. M, Pmp, Jnš, Ilg, Sml, Pg kas su baltomis akimis (ppr. arklys): Turi tokį kúosakį arklį Ėr. Atvažiavo su kúosakiu arkliu Ssk. 2. Srv kas su baltomis blakstienomis. 3. Pšl, Jnš kas neprimato, trumparegis: Jau jis toks kuosakis: kad tik į pavakarį, tai jau ir nebemato Kair.
Dictionary of the Lithuanian Language.